Beveik kiekvienam naujam brokeriui pradedant veiklą kirba mintis – “ar aš tinku šiam darbui?” Šiame straipsnyje dalinuosi apie žmones, kurie praeiną atranką ir iš pirmo žvilgsnio – turi šiai veiklai teisingus duomenis tačiau laikui bėgant juose išryškėja tam tikros savybės, kurios pakiša koją net plačiausiai išskleidusiems sparnus. Gale dalinuose kodėl brokerio duona geriausiai tinka tikriems kvailiams.

Charakterio bruožai neleidžiantys sėkmingai dirbti NT pardavimuose

• Nesugeba susikaupti – tau modernaus amžiaus aukos, kurie suklumpa nuo informacijos pertekliaus, šokinėja nuo projekto iki projekto, vejasi šimtus idėjų, per mokymus sėdi įlindę į telefonus.
• Nekantrūs – Jie šauniai pradeda darbus, bet nebaigia nei vieno iš jų iki galo. Koją pakiša abejonės ir vidinis kritinis balsas. Dažnai kenčia nuo “analizės-paralizės,” ir per greitų išvadų.
• Neverslūs – tai žmonės, kurie sunkiai verčiasi be struktūros ir aiškių nurodymų. Jie netiki savo gebėjimais ir nejaučia azarto.
• Kuklūs – jie gali šauniai atlikti darbus, būti perfekcionistais, bet jų kuklumas pakiša jiems koją derybose ir savo paslaugos “pardavimo” procese. Jie mąsto, kad jų kuklumas yra jų privalumas prieš klientą ir sunkiai supranta, kad dažniausiai jų klientas samdo brokerį būtent tam, kad atstovauti jo teises, atkakliai derėtis ir aktyviai pateikti jų objektą rinkai.
• Nemėgstantys tobulėti – šie žmonės gali metų metais gyventi pagal žinias, kurias gavo iš savo senelio. Jie turės savo susitupėjusią pasaulėžiūrą ir vadovausis ja priimant sprendimus. Tuo tarpu kietas brokeris visada tobulinsis, dirbs su savo protu, kūnu, pažiūromis ir pastoviai galąs peilį, su kuriuo pjauna duoną.
• Karta X (vėlyva – nuo 1995) – talentingi, apsišvietę, globalūs, idealistai, technologiškai pasikaustę. Labai juos gerbiu ir drauge turime daug įdomių pokalbių apie pasaulio aktualijas. Jų bruožai, kurie pakiša jiems koją: jie visko nori greitai, visada nori jaustis gerai, vyrauja “new age’as” – follow your bliss; jei kas nepasiseka kelis kartus iš eilės – tai ženklas, kad jiems tas darbas netinka. Dažnas jų, vedami didelio entuziazmo, net greitai padaro vieną ar kitą sandorį, bet greitai perdega – “per sunku.” Paskutinis laiškas iš šios karto atstovo buvo štai toks: Labas Tadai, turėjau intensyvų mokslų ir sveikatos problemų laikotarpį, kurio metu turėjau ne tik laiko mokytis, bet ir apgalvoti, ko noriu ir kokį pasaulį aš vertinu. Visada suvokiau, kad esu žmogus su šiek tiek savitu pasaulio suvokimu – man svarbus motyvavimas dėl tam tikrų savybių augimo ir nuveiktų darbų, o tuomet galvoju, ateina ir atlygis. Darbas tokioje kompanijoje – tiesiog nereali patirtis ir neribotos galimybės mokytis tarp tokių įspūdingų žmonių. Tačiau žmogaus kultas ir konkurencija – ne mano suvokimo pasauliui. Nesu tas, kuriam priimtina amerikietiška darbo kultūra, o tas neigiamas požiūris [iš visuomenės] į mūsų profesiją – sunkiausias dalykas, kurį sunku suvokti ir prisiimti svetimą gėdą. Šis laikotarpis Capital man leido pažinti save ir atrasti naujas savo savybes, perlipti save, esu be galo dėkingas…[deja turiu išeiti.]

Beje, visi šie išvardyti žmonių būdai gali labai sėkmingai verstis kitoje srityje; tiesiog jiems, pagal jų prigimtį, netinka pardavėjo darbas. Čia, norint rasti naujų objektų ir padaryti daug prezentacijų, reikalingas didelis ‘draivas’, entuziazmas ir psichologinis atsparumas.

Kodėl protingi žmonės dažniausiai meta brokerio duoną, o ‘kvailiai’ išlieka

Kai 2004 metais, dar gyvendamas Kalifornijos valstijoje, nuėjau į pokalbį pas NT įmonės vadovą, pirmiausia paklausiau – kokių man reikės savybių, kad išgyvenčiau šioje Siličio Slėnio konkurencingoje rinkoje, kur ryklys ryja ryklį? Brian’as palenkė galvą ir šyptelėjęs manęs mandagiai paklausė atgal: “Ar nori išgirsti korektišką atsakymą, ar taip kaip yra?” Sakau: “Aišku, kad visą tiesą!” šoktelėjęs nuo kėdės atsakiau aš. Tada jis ir sako: “Very simple, Tadas. Are you stupid enough to do what it takes?” [LT: Viskas paprasta, Tadai: ar esi užtektinai kvailas, kad daryti tai, ką reikia?” Sutrikau. Brian’as išlaikė ilgą pauzę… tolimesnis pokalbis buvo trumpas ir prie reikalo. “Kur pasirašyti?”

Brian’o žodžių išmintis išryškėjo dar pirmus metus – jeigu sekiau aiškia sistema ir procesais – turėjau rezultatus, o kai tik nukrypdavau, pasijusdavau “protingesnis” už kitus ir pradėdavau eksperimentuoti, visada sustodavau kaip senas garvežys. Dabar visus perspėju – jei sugebėsi įsisavinti mokymus ir vadovautis veikiančia sistema – gyvensi gerai, o jei pradėsi eksperimentuoti ir viską daryti kitaip – lengviau, mažiau, “įdomiau” – už rezultatus negarantuoju. O kaip tu, mielas skaitytojau – “Are you stupid enough to do what it takes?”